kantrumas — kantrùmas dkt. Kantrumù ir darbštumù vi̇̀skas gãlima … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
rūstavimas — dkt. Kantrùmas viẽtoj rūstavimo … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
aptverti — 2 aptverti, àptveria, aptvėrė tr. 1. KŽ apimti (ranka, pirštais), apgniaužti: Obuolį ranka aptverti Rtr. Jau savo kamuolį vos ranka aptvėrė, o ans kamuolys vis rastam didume liko LTsIV632. | refl. Rtr. ║ sutalpinti: Upė Neckar į Reiną tekančioji … Dictionary of the Lithuanian Language
auksinas — 2 auksinas, a adj. (1) 1. DP3,81 iš aukso padarytas, auksinis: Grandelės (apyrankės) auksinos, sidabrinos SD168. Žirgas buvo juodbėras, o balnelis auksinas KlvD443. Varnas atnešė ... auksiną žiedelį Sch15. Būsi nebūsi, mano mergele, tik pardėvėsi … Dictionary of the Lithuanian Language
bengti — beñgti, ia ( a), ė žr. baigti: 1. MŽ, K Jau lašinius bengiù valgyti Brs. Duonelę beñgėm, bet jau ir bulvelės kojeles aunas (baigiasi) Šts. Aš jau bengù darbą Vkš. Mirė balandžiui bengantis M.Valanč. Taip tardama, ji beñgia bėdas su gyvasčiu… … Dictionary of the Lithuanian Language
dypelėti — dỹpelėti, ėja, ėjo intr. vaikštinėti, tykoti: Tai kantrumas katės – dỹpelės dỹpelės prie skylės, ir sugauna pelę Kkl … Dictionary of the Lithuanian Language
gerybė — sf. (1), gėrybė (1), gerỹbė (2), gėrỹbė (2) 1. gerumas, malonumas: Tai gerybė žmogaus! Ds. Gerybė berniuko – ne tik kelią parodė, da ir palydėjo Dbk. Ak tu gerybė vaiko – miega visą naktį! Slm. Oi vasarėle, visų linksmybe, neišsakyta tavo… … Dictionary of the Lithuanian Language
išmėginimas — išmėgìnimas sm. (2) 1. N, M → 1 išmėginti 1: Kantrumas daro išmėginimą, o išmėginimas paduksį DP215. | refl. N. 2. sunkus išgyvenimas, vargas, neganda: Didžiųjų išmėginimų metai iš jo padarė kitą žmogų A.Vencl. mėginimas; išmėginimas;… … Dictionary of the Lithuanian Language
išnešiojimas — sm. (1) 1. SD416 → išnešioti 1: Tuojau buvome pristatyti prie darbo – pietų sriubos išnešiojimo B.Sruog. 2. NdŽ → išnešioti 6. 3. NdŽ → išnešioti 7. | refl. rš. 4. → … Dictionary of the Lithuanian Language
ištūra — ìštūra sf. (1) patvarumas, ištvermė: Jis staiga paplūsta nuostabiu įniršimu, kada jo kantrumas ir ištūra prieina galą rš … Dictionary of the Lithuanian Language
